Kiek sveria, kiek kainuoja mūsų sielos,
Kiek daug nematomų, negirdimų kely,
Ko ieško mūsų žvilgsniai, ką mintys seka,
Ar tai tikrovės atspindys, o gal migla gili.
 
Vis esam stumdomi lyg šaškės, šachmatai,
Praloši ar išloši, teks susitaikyt su lemtimi,
Bet jeigu koveisi iki paskutinio kraujo lašo,
Būsi įvertintas ne tų, kas nesutiko su tavimi.
 
Daugkart gyvenime buvai apgautas, išduotas,
Tarytum laidininkas viską perlaidai per save,
Kartais nuo įtampos galėjai jau būt susprogęs,
Širdis atlaiko tokius krūvius, kokių kitur nėra.
 
Vis tikimės, viliamės ir kantriai visi laukiam,
Kad viskas stebuklingai pasikeis ir bus gražu,
Gyvenimo bangos kaskart didesnės plaukia,
Bet dar vis mokaisi, kaip reikia plaukti šuniuku.