Manęs prašai tu kaltę atleisti...
Sužeistai širdžiai, kur rasti vaistą?
Ar aš liepiau tau bučiuoti kitą,
Ją glamonėti, kol rytas švito?

Dievas lai teisia, Dievas lai teisia
Už širdies skausmą. Kaip man atleisti,
Jei išmainei tu meilę mūs tyrą?
Ąsotis dūžta, šukelės byra.

Nesugrąžinti to, kas pražuvo,
Laužas užgeso, plėnys apsiuvo.
Metus gražiausius mano susėmęs,
Degutą pylei, palikai dėmę.

Dievas lai teisia, Dievas lai teisia,
Aš negaliu – išdavystės atleisti.
Kartą išdavęs, išduosi vėlei.
Išskrido meilė – širdies balandėlė.