Sukis paukšteli, saugok lizdelį,
Nes viską lemia tik sumanumas,
Skriski, vilioki ir paklaidinki tuos,
Pasipūtėlius, įsibrovėlius, klastūnus.
 
Ne viską lemia nagų, snapo aštrumas,
Bet didi meilė ir nuolatinis atkaklumas
Įveikia baimę ir norą auginti ir skristi,
Nugalėti priešą ir sveikam namo sugrįžti.
 
Pasaulis pilnas klastos, melo, apgaulės,
Vis  mažai vėjo, lietaus, žemės, saulės,
Nei lietų, vėją sėja, nei grūdą pjauna,
Nei saulei sutepa ratus kaskart iš naujo.
 
Dar nesupratom, kad visiems duota
Ne už dyka saulė, žemė, lietus, vėjas,
O kad būtume meilės, taikos sėjėjais, 
Suprastume, iš kur ir į kur pučia vėjai.