Į rūkus įsibridę Rugsėjo
Rymo obelys sodo lyg kryžiai.
Vėlei pjauname tai, ką pasėjom,
Net ir tai, ko pasėt nesiryžom.

Vienas kitą išskalbiam lyg žlugtą
Ir duobėn vėlei metam žarijų.
Ant galvos kratom būtą, nebūtą...
Lyg smakai karštą geležį, ryjam.

Pasidarėme bjaurūs baisingai,
Pjūklus į rankas slapta paėmę,
Iš eilės rėžiame viską. Bingo! –
Net lentynose jau šaukia lėlės.

Į rūkus įklampinęs Rugsėjis,
Kaži ar kada nors iš jų grįšim? –
Toks sušalęs stoviu, pamėlęs,
Neviltim kiaurai peršlapęs visas.