Mes esam nenuoširdūs – ne:
Numesdami ant kelio plytą,
       Vaiku pravirkdami sapne
       Ir melsdamiesi ankstų rytą.
 
Mus gąsdina tiktai viena mirtis –
Joks pragaras – net moters netekimas!
      Jeigu – į šipulius būtis, –
      Mes guodžiamės: toksai likimas.
 
Ir nepakeis jau niekas mus:
Nei permainos, nei Šventas Raštas, –
      Kol kuriame naujus stabus
      Iš klounų, idiotų, kekšių...