Kai negyvai negyvas
grįžti po darbo namo
ir sakai, kad,
viskas normaliai,
žinau, dar gali plepėti
bele ką, bele kiek,
kol akis užspaus miegas.
Ir plepame, plepame:
apie orą, dienos nuotykius,
sportą, politiką, artimuosius,
ilgesį, nuojautas, sveikatą.
Tos kalbamos minutės
ištįsta į valandą... Hmm...
Nuo iki – esatimi laimingi.