Rugsėjis obuolius jau sėja,
Pirmaisiais lapais barsto taką.
Žąsimis trumpai pagirgsėjęs,
Palaimins jų trikampių seką.

Dangaus, tarsi senelio kaktą,
Suraukęs, lietum žemę ado.
Dieną apkarpęs trumpam degti,
Spalvas rūšiuoja atimt žadą.

Jo akvarelė slys iš lėto,
Akys subris į grožio seką.
Žvaigždžių žiburėlius išmėtęs,
Rudenę pasaką mums seka.

Retėja sodai, senos girios,
Šalna pabirs tuoj iš kišenių.
Laikas atrodo tarsi miręs,
Lyg paskutinį „amen“ semia.

Prieš gamtą – vabalėlis menkas –
Žmogus, su viskuo susitaiko.
Mėnesiai metų ratu slenka,
Rugsėjis – pirmas rudens vaikas.