Pražydo gražuolė balta rožė,
Kaip gulbė išskleidė lapelius,
Aukštai iškėlus kaklą dairosi,
Koks oras, sodas nuostabus.
 
Visi meilingus žvilgsnius kreipia
Ir kaskart stabteli ja pasigrožėt,
Apink kamanė vis sukasi, skraido,
Nedrįsta prie jos grožio prisiliest.
 
O rože rože, esi karališkos kilmės,
Daug kartų nominuota, tituluota,
Iš Rojaus sodo atklydusi pas mus,
Kad siektume tobulumo lygio tokio.