Sakmė apie Judą


                                        Lietuviška versija
 
Judas gimė labai seniai, dar prieš Kristų kažkur prie Kariotiškių, todėl visuose analuose vadinamas Judu Iskariotu, ta prasme iš Kariotiškių. Kokių velnių nusibeldė taip toli net iki Jeruzalės, galima tik spėti. Gal dėl palankesnio klimato. Gal tikėjosi, kad ten greičiau prasisuks, kadangi pagal natūrą arba sanklodą buvo verslus, o žydijoje tuo metu buvo nemažas judėjimas, tai ir galimybių verstis buvo daugiau.
 
Kaip tik tada tuose kraštuose reiškėsi Jėzus iš Nazareto, tai ne Aukštaitijoje, ir tas vaikinas skelbė visokias kairiąsias pažiūras, kad maždaug visi žmonės broliai, dalinkimės viskuo, gyvenkime taikoje, nereikia karo ir taip toliau, ir turėjo jis būrį sekėjų, tokia beveik Taikos koalicija. O geras, pagalvojo Judas, gal ką nors pešiu iš šitų idiotų. Ir prisidėjo prie jų, buvo dvyliktas. Visai geras skaičius, kaip tik krepšinio komanda, nors krepšinio tada kažkodėl žmonės dar nebuvo sugalvoję.

Taigi, sekiojo visur Judas tą būrį arba vadinkim komandą, kartu valgė, kartu gėrė, kažkaip viskas atsirasdavo dykai, mokėjo Jėzus tokių stebuklų, kaip sakoma, rankų miklumas ir jokios apgaulės, bet iš tikrųjų žmonėms patiko jo kalbos, kaip ir dabar yra nemažai visokių kalbėtojų, agitatorių ir bekalbėdami susikrauna milijonus, tad ir tada žmonės buvo patiklūs, dosnūs ir komanda nebadavo, ėjo per žemę ir vargo nematė.
 
Viskas būtų gerai, bet tuometinei valdžiai tokie dykaduoniai kažkodėl nepatiko, tai ne dabar, kai visokiem svetimšaliam laisvai leidžiama čia bujoti, krautis turtus iš neva renkamų aukų ir mulkinti visuomenę, tada valdytojai sunerimo, kas čia per vaikščiojantys revoliucionieriai, ko jie kursto liaudį, kas juos pasiuntė, kam jie atstovauja. Lenino tada dar nebuvo ir kremlius buvo toli, todėl apkaltinti rusus niekam nešovė į galvą, bet nerimas kaustė pilotų valią. Ir sugalvojo jie tą komandos kapitoną suimti. Bet kaip, juk veido to Jėzaus Pilotas nežinojo, vaizdo kamerų dar nebuvo, kuris ten iš tos komandos svarbiausias, pagrindinis?
 
Ir kartą kažkur turguje sutiko vienas iš valdžios Judą. Sako, ei, tu gi iš tos bendrijos, ar ne? Kokios bendrijos? sukluso Iskarijotas. Na, iš tos, Taikos koalicijos, kelintas tu sąraše? Ė, taip aš tau ir pasakysiu kelintas, aišku ne paskutinis. Bet ir ne pirmas, juk taip? Taip, aš ne Jėzus, deja. Klausyk, čia toks reikalas, aš žinau jis jūsų mokytojas, o mums verkiant prieš mokslo metus reikia mokytojo vidurinėje mokykloje. Palauk, palauk, ką tu čia skiedi, rugsėjo pirmoji jau kada buvo. Tas tai taip, bet po Velykų naujas trimestras prasideda, o mūsų gimnastikos mokytoja išėjo į dekretą, gal tavo Jėzus, juk jis mokytojas? Na, taip. Taigi, gal jis ir sutiktų pagelbėti mūsų vidurinei? O kas man iš to? Duosiu dešimt sidabrinių. Su dešimt gali užpakalį nusivalyti. Na, gerai gerai, trisdešimt. Čia kita kalba, tik aš pats už tiek mažai nekalbėsiu, pats kalbėk. Ok, tik nežinau kaip jis atrodo. Sutarkim taip, aš vakare būsiu ant Alyvų kalno, ar kaip jis ten vadinasi, ir broliškai apkabinsiu Jėzų, netgi pabučiuosiu į lūpas, iš to ir pažinsi, o tada jau prieik ir kalbėkis. Puiku, sutarta.
 
Va taip ir pardavė verslininko gyslelę turintis Judas savo mokytoją. Žinau, ir dabar tėvynėje ieškomi mokytojai, tad tie, kurie pažįsta kokį mokytoją, taip pat lengvai gali juos pardavinėti mokyklų direktoriams. Aš, deja, mokytojų nepažįstu, o ir tada, kai ieškojau ką parduoti, mokytojų niekas nepirko, tai pardaviau tėvynę. Tuo metu už ją siūlė bent kažkokią kainą, dabar tikrai tiek negaučiau, tokia nuvaryta ir nustekenta, tai kodėl neparduoti, nesiderėjau, paėmiau kiek davė. Aišku, irgi nedaug, vilos saloje nenusipirksi, bet vis šis tas, po šimto metų net visai nebus ką parduoti, objekto, prekės nebus, kaip sakė viena iškili veikėja.
 
Bet grįžkime prie Judo. Kai pamatė, kad ne į mokyklą jį paėmė, bet ant kryžiaus, toks vienas tuščias buvo, reikėjo kažkuom užpildyti, ir Pilotas sako, vo, kaip tik pagrindinį revoliucionierių nupirkom, kalkite jį prie tos konstrukcijos, tai taip susigraužė Kariotiškių bernelis, kad iš nervų ėmė ir pasikorė.
 
Aš manau, be reikalo. Verslas yra verslas ir ne visada jis kyla į kalną, kartais rieda sparčiai žemyn, bet ar dėl kiekvienos tokios nesėkmės reikia skandintis? Tikrai ne, galima išlaukti ir imtis naujos veiklos. Tuo labiau, kad visada galima rasti ką parduoti, net jei kišenėse ir nieko nėra. Tereikia nueti į biržą ir pasiteirauti, ką perka, o tada jau ieškoti tos prekės, galvoti, kaip ją paimti ir nunešti pirkėjui.
 
Garsi mūsų Lietuva, ypač Kariotiškės.
 
 
Svoloč

2024-09-01 15:03:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...