Žiemą prisipirksiu vasarai suknelių
Ir basučių visokių spalvų.
Kai sutiksi gatvėje „panelę“,
Negrasink piktai jai pirštuku.

Kūnas sensta, bet širdis tai... plazda,
Nes, Žizel jedriona, dar gyva!
Tokios gali juk pražydint lazdą
Ir juokauti „vaiki, šėlt eiva!“

Žilė – plaukuose, velnias kutena,
„Kiautas – niekis, siela gi šviesi!“
Makiažas tiks, aš gi „prie meno“,
Būsiu, rupke, na, nors sau, graži!

Kai gatve praplauksiu, kris lyg lapai,
Nuo manęs akių neatitrauks.
Kol demencijos proteliui nenutapė,
Net dumblynė skirsis, pasitrauks.

Gaunu pensiją, nėra, žalty, kur dėti!
Kitą metą – žavingesnę atrasi.
Tavo – naktys, tavo – dienos sėtos –
Ūpu. Jeigu linksmas pats esi!