Laužas širdies negęsta,
Sieloj – liepsna šviesi.
Nuo krašto iki krašto
Kelionė – nebaisi.

Metai nepasimiršo,
Nešamės juos kartu.
Dvidešimt grojam pirštų
Dar jiems vienu metu.

Mielas, prisėsk šalia, kalbėk,
„Aš tavimi gyvenu“.
Lūpos šypsosis, aistra tekės
Vėl iš jaunų dienų.

Šalia tavęs viltis neges,
Žaliuos, tarsi rūta.
Laiko neskubinkim, te lėtai ves,
Svarbu, kad esam kartu.

Nenusigąskim, kad žylam,
Raukšlės veide gilės?
Žodis sodresnis „myliu“
Skleidžiasi lyg gėlė.

Savo puses atradę,
Krikštijo jausmas mus.
Kol tyla ne bežadė,
Turim Gerus namus.