Ankstus rytas. Saulės pažadinta
Minu dviračio pedalus.
Kelias veda į priekį — link rudenio
Pro ražienas ir arimus.

Pro sodybas, dar snūduriuojančias...
Ne, iš vieno kiemo staiga
Šuneliokas atlapatuoja
Ir palojęs, grįžta į savo valdas.

Vęl ražienos, arimai kartojasi,
Dar laukelis javų nepjautų.
Stypso gandras ant vienos kojos,
Dairinėjas varlių ar žiogų.

Pasiilgau namų, laikas grįžti,
Ir išalkau ir pavargau,
Ir gandrelio jau nematyti...
O ruduo vis arčiau ir arčiau.