Vyrų kovos niekaip nesibaigia,
Moterys, vaikai neranda namų,
Kažkur dingo rožinis gyvenimas,
Daugėja tyruose šaukiančių balsų.
Taisykite Viešpačiui kelią, tiek duobių!
Aplink laksto benamės katės, šuneliai,
Kažkas ieško žmogaus, neranda pėdų,
Smėlis, vėjas užpusto tai, kas nepatogu.
Galim pataisyti mūsų kalbos žodyną,
Išmokti visą elgesio, etiketo kodeksą,
Tačiau nueiti, padegti kaimyno namą,
Nes jis užstoja gyvenimo panoramą.
Nėra ribos tarp šventumo ir dorybės,
Lenktyniaudamos vis kečiasi vietomis,
Nebegali suprasti, kada kam tarnauji,
Kada reikia gintis malda, kardu, ietimis.
poeta
2024-08-01 09:13:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2024-08-05 11:53:29
Kada nors mes būsim laimingi. Jei dabar pamiršti.