Išmokinkit mane neskaudėti, kai skauda,
Išdavystę atleisti, pamiršti skriaudas.
Išmokinkit nesenti, nevirsti į graudžią,
Šypsena rytą sveikinsiu, taip neužges...

Dovanota viltis, ji žaliuos, tarsi diemedis,
Ir spalvos nepakeis lig vėlyvo rudens.
Jūs ir aš, aš ir jūs būsime sveiki dėmenys,
Neviltis į duris, neišdrįs, nesibels.

Išmokinkite meilę atrast Niekur gatvėje,
Kai žibintai užgesę seniai jau, seniai.
Išmokinkite kilti nuo žemės, kai silpsta, nepakelia
Abuojumo širdis, kai baisu jai vienai.