Lyg baltą žuvėdrą, paleidžiu aš širdį:
Skraidyk ir arti, ir toli.
Tegu vėjas kelia ir laisve nugirdo,
Kitaip juk gyvent... negali.

Kalbu: nebijoki tu būti kitokia,
Esi nuoširdi, išjausta.
Sau burę pasiūti raudoną išmokai,
Nes grojai grynumo nata.

Ir kyla aukštyn, ir apskrieja pasaulį,
Pails, į krūtinę sugrįš.
Bet bus atidavusi, nieko nekaulys,
Užsuksi, atvers tau duris.

Viešnia ar svetys – pasakos apie jūrą,
Atsispindi žvaigždės joje.
Visus kranto lobius sparnuotoji turi,
Gyvena spalvingam mene.

Sparnu brūkštels, liesis plačiai akvarelė,
Banga neš luotelį... Tesės
Tau patį šviesiausią vilties žiburėlį
Širdies kepurėlėn įdės.