Širdies neskaudink, pilk, brolau,
Nuskęs vyne gal pagaliau
Gėla? Neatsiginsiu aš
Juk jos kitaip, atgal nuves.

Nuves į ten, kur ežerai,
Saulė juos skęsta vakarais,
Pakrantėj valtys grikši... Slys
Viena paviršiumi viltis.

Pilnatis lyg žibinčius degs,
Plaukuosna jos žvaigždelę segs.
Akių apmirsiu spindesy,
Kuždėsiu: vėl šalia esi.

Apsvaigus, neskaudės, brolau,
Atminties trint – neprivalau.
Plaukia vyne saldžia vyšnia
Ir girdo bučiniais mane.

Širdies man nedaužyk, brolau,
Ledo luitu – neatšalau,
Jos priesaika duota esu,
Vienam į priekį žengt baisu.

Įpilk už aistrą tos nakties,
Tegu ilgai nevys, žydės.
Girtėsiu, skausmas lėgs, brolau,
O gal šaknis įleis giliau...