Atsistosiu, grikių laukui nusilenksiu,
Akimis šiltom į jį pažvelgsiu.
Taip gražu, kai toliai švento javo
Žmogui ir bitelėms derlių žada.
 
Rodos, žemė gerumu alsuoja,
Baltu nuometu nušvitus užsikloja,
Tiesia žmogui savo dosnią ranką —
Tegul maisto ir medaus visiem užtenka.
 
Groja laukas, tyliai fleitom groja,
Kiekvienam žiede atsikartoja
Bičių darbininkių sutartinė,
Prašant Dievą laiminti gimtinę.
 
Atsistosiu, dangui, žemei nusilenksiu,
Baltą grikį švelniai liesiu rankom,
Kolei liepa, tegul auga, žydi,
Ties rugpjūtis paauksuotą brydę.