Žemaitija

Pirmąjį laimino ji žingsnį,
Šventu žymėjo kryželiu.
Ar meilę Motinai paminsiu?
Rankos paleisti – negaliu.

Mudvi keliaujame į priekį,
Krikštasuolė likta širdy.
Nors metai bėga, dienos lieka...
Lopšinę švelnią jos girdi.

Skara languota dalią klosto,
Prigimtą šneką – branginu.
Tik suskaudėk, atskuba guosti,
Ramintoja širdies namų.

Nepažinau vietos gražesnės
Nei ta, kurią pirmu riksmu
Sveikinau. Vienai – skirtos giesmės.
Žemaitija – ją vadinu. 
žemaitukė

2024-07-12 08:15:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-07-13 07:57:59

Graži, savita ta Žemaitija. 

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2024-07-12 22:35:04

Parašei lyg apie mamą, jausminga ir tikra.