Pirmąjį laimino ji žingsnį,
Šventu žymėjo kryželiu.
Ar meilę Motinai paminsiu?
Rankos paleisti – negaliu.
Mudvi keliaujame į priekį,
Krikštasuolė likta širdy.
Nors metai bėga, dienos lieka...
Lopšinę švelnią jos girdi.
Skara languota dalią klosto,
Prigimtą šneką – branginu.
Tik suskaudėk, atskuba guosti,
Ramintoja širdies namų.
Nepažinau vietos gražesnės
Nei ta, kurią pirmu riksmu
Sveikinau. Vienai – skirtos giesmės.
Žemaitija – ją vadinu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2024-07-13 07:57:59
Graži, savita ta Žemaitija.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2024-07-12 22:35:04
Parašei lyg apie mamą, jausminga ir tikra.