laminuotų antakių
prigimtiniai plaukeliai
veržiasi link laisvės
ir net nenutuokia
kad nulupamoji veido kaukė
juos visus be gailesčio
depiliuos iš akipločio zonos
kurgi jiems besuprast
grožio standartus
kai juodai apvesti akių kontūrai
ilgesingą žvilgsnį
uždaro į mados kokoną
iš kurio tuoj tuoj
išsiris drakonė
priaugintais nagais ir
nutrins švelnumo likučius
o botulininės lūpos
kuždės tamsiai vyšninius pažadus
kuždės
dangstydamos
nuogą netobulumą
p r i s k a l d ž i a u 
kas visa tai ims ir supras
kūrėjas klausytojas drakonė
kita moteris dažytais plaukais
(ne)rimtai