Padėka  – Tau, leidai pasitikt šį rytą.
Kai akis atmerkiau, mintys salo:
Kiek stebuklų Gamtos pridaryta,
Nėra galui, kraštui galo! –
Mintis, lyg varlė, šokuoja pieva, –
Ar nusipelniau, kad šitiek bėrė?!
Sulėtėjau, džiaugtis jau nespėju,
Noriu išdalinti jums šį gėrį.

Susisemkite, pabūkit gražūs,
Kaip tos vyšnios, kur sode sunoko.
– Labas rytas, – lūpos genčiai neša
Gerą žinią, oras medum šoka,
Liepos leipsta nuo žiedų, dūzgimas
Pina dovanotą daliai taką.
Kas ten žino, kiek dar liko, kas ten žino? –
Gerumu į jus širdelė teka.