Liepsnok žiedais! Liepsnoki vasarėle,
Tik nepamiršk rytais pradžiugint rasomis,
Palaistyt girią, lauką, pievas lietumi.
Šnabždėtųsi tada darželio gėlės –
                                    Ši vasarėlė nuostabi!
 
Karšta saulužė – tavo palydovė,
Jos spinduliuos žaliuojanti gamta,
Švelnus, nuauksintas pajūrio smėlis,
Šilta, į krantą skubanti banga.
 
Visom spalvom tu moki sužėrėti,
Visom spalvom žemelę mums tapai,
Vaivorykštė galėtų pavydėti,
Kaip šviečia, šildo žmogų jos ilgai.
 
Nusėji tu žiedais ne tik plačiausias pievas,
Jais puošias miestų aikštės ir kaimų namai.
Ilgiausios pakelės lėčiau važiuoti kviečia,
Kai glaudžiasi prie jų lauko gėlių žiedai.
 
Liepsnoki, vasara, žiedais liepsnoki,
Jie kvepia medumi, bet ne gaisrais.
Gera matyt drugelių lengvą šokį,
Girdėti žiogų smuikus vakarais.