Mėlynos akys dangaus
Žiūri į žemę iš aukščio,
Skriskite, – žodžių prašau,
Tartumei angelą šaukčiau.

Tartumei šlama sparnais,
Sapną mano aplankęs,
Nieko daugiau nematau –
Dovaną – posmą ant rankų.

Atnešė man, ko geidžiu,
Atnešė, vėlei išskrido,
Iki pirmųjų gaidžių –
Buvo šalia iki ryto.

Kavą iš ryto kaičiu,
Žodžiais džiaugiuos, kur prikrito.