va, tiek to laukimo,
tiek trumpiausios nakties
– namo palėpėje vystanti
šventinė puokštė...
ak,
saulėgrįža
greituoju traukiniu
tolsta į obuolio raudonį,
į spiečiais krentančias žvaigždes,
lengvutį ūką, šalavijo krūmą,
pirmas šalnas...
va, tiek to laukimo...
žolynų kvapas palėpėje
ir begalinis begalinis
ilgesys Tavęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žemaitukė
Sukurta: 2024-06-26 14:30:32
saulėgrįža
greituoju traukiniu
tolsta į obuolio raudonį,
į spiečiais krentančias žvaigždes,
lengvutį ūką, šalavijo krūmą,
pirmas šalnas...
<<<<>>>>
Šita vieta – skaityk ir džiaukis!
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2024-06-26 10:56:09
Labai gražu. Taip jausmingai, taikliai pasakyta apie laiko nenumaldomą bėgsmą.
Labai.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-06-26 10:49:10
Va, tiek to laukimo...
laikinumas, kai saulė rieda rudeniop ir tuoj liks tik
puokštės kvapas, o po to - tik ilgesys... tik laukimas.
Skaitai apie ilgesį, o taip skaidru, lengva.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-06-26 10:39:35
Romantiškas atsivėrimas, giedra, miela. Išskyriau viduriuką kaip miniatiūrą:
ak,
saulėgrįža
greituoju traukiniu
tolsta į obuolio raudonį,
į spiečiais krentančias žvaigždes,
lengvutį ūką, šalavijo krūmą,
pirmas šalnas…
Kokia graži potekstė į švelnų rudenėjimą!