Ant skirtingų savųjų sezonų lentynų
Imam žodžių viens kito visai nesuprasti —
Lyg per bendratį laiko nei kiek nepažinom
Ir tekaldinom kiautams kokybišką skląstį.
Mūsų lūkesčiai lyg storasieniai kalėjimai,
Nusidėjėlių karceriai, pasmerktųjų skaistyklos.
Pelenai kaip ir smiltys sulos neišlieja.
Ar ėmei abejoti, kas tikras? Netikras?
Nežinau, ar vertingas dabar mano spanas
Apie skrydį, kritimą, graudumą ir skausmą?
Susitikom ir tylim — viens kurčias, kits aklas.
Apie dulkes ant kelio nė neverta beklausti.
Nes jaučiu, kad skirtingos sezonų lentynos,
Kad į žodžių lukštus nebesutelpa esmės.
Kažkada — jau seniai — gal viens kitą pažinom.
O dabar kam svarbu, kas sena, kas senesnis?..