Man kelią liūdesy nutiesk,
Kalbėk, „birželis žvilgsniui žydi
Žiedu gėlės, mirksniu žvaigždės...
Brisk viltimi, mano mažyte“.

Aš atsitiesiu, negedės
Širdis, klausa susėmus gaidą
Lakštingalos, gyvent žadės,
Mintis švis – spindulį įleidus.

Pabūk šalia, aprims gėla,
Šaknis pakirs tavo gerumas.
Širdis, suprasiu, atvira,
Sklaidysis neganda lyg dūmas.

Pamilk iš naujo, kaip tą syk,
Bučiuok lig proto netekimo.
Tarsi vijokliai rankos vys
Tave, mylėt kaip, mudu žinom.

Ilgesys trauksis, atsvers
Durys, daug metų užrakintos.
Sunku man, mielas, be tavęs,
Iš knygos puslapis... išskintas.