Į dangų kopėčios šauna.
Taip tiesiai – aukštyn, o galo
nesimato.
Turbūt danguje pasiklydo.
Dangus net skaudžiai mėlynas toks, 
o kopėčios ryškiai
raudonos.
Aš šiaip sau ten
lipsiu. Rytoj. 
Nors velniškai bijau aukščio.
Lipsiu tiesiai, kaip kopėčios veda,
nes vingiuotai, laiptų spirale daug
baisiau.
Dabar tokia proga – tiesiai
aukštyn. 
Į skaudų mėlyną dangų.
Raudonai.