Pakvipo žemuogėmis vasara,
Jas norisi kvėpinti ir kvėpinti,
Yra karališkos spalvos ir kraujo,
Miškai, laukai jomis išdabinti.
 
Gamta motulė tokia talentinga,
Visiems lygiai maloni ir svetinga,
Visiems užteks jos turtų, jos gėrio,
Brangiausia mūsų – Žemė motinėlė.
 
Ji mus lyg vaikelius užantyje nešioja,
Sušildo, nuprausia, apdarais aprėdo,
Kartu su ja mes augam ir visi kerojam,
Ji mūsų valdovė, globėja per visą vieką.