Manęs prašai tu kaltę atleisti,
Išduotai širdžiai, kur rasti vaistą?
Argi liepiau aš bučiuoti kitą,
Ją glamonėti, kol rytas švito?

Dievas lai teisia, Dievas lai teisia
Už širdies skausmą, kaip man atleisti,
Jei išmainei tu meilę taip tyrą?
Ąsotis dūžta, šukelės byra.

Nesugrąžinti to, kas pražuvo,
Laužas užgęsta, tik plėnį siuva.
Metus gražiausius mano susėmęs,
Pylei degutą, palikai dėmę.

Dievas lai teisia, Dievas lai teisia,
Neįgali – išdavystės atleisti,
Pardavei kartą, parduosi vėlei,
Išskrido meilė – širdies balandėlė.