Buvai užuovėja tu, mano tėve,
Nuo vėtrų, negandų ir nuo audrų,
Dabar esu tiktai pavėnėj Dievo,
Bet ir nūnai geru žodžiu menu.

Menu stiprias tavas rankas
Ir tvirtą, tiesų tavo stotą,
Žinau, tava dvasia ir iš aukštybių ves,
Tartum aukščiausias iš padangių motų.