Stiklo karoliukais padabintos,
stebuklinės pasakos supasi,
basom pėdom ir nuogos,
kupinos aistros — naktys — tylos.

Be šviesos, kas žinos,
kur pasislėpė gėda begėdė,
suvedžiojusi kvailą ir trečią —
išėjo — slėptis nuo vėjo.