Minia žmonių...
Tu praeini pro juos
Visai greta.
Vieni ir lieka tik šešėliu
Prasilenkiant.
Pradingsta tamsoje,
Kažkur ištirpsta
Savęs neišdalinę,
Nieko nepaguodę...
Kitą sutikęs
Nustembi,
Kiek daug pasako
Akių žvilgsnis,
Žodis
Lyg vėjas
Vasaros karštos
Paliečia širdį.
Kaip nesustoti?!
O mintys
Liejasi į vieną upę...
Būna, tylėjime
Sutalpini tiek žodžių!
Juos ištari tuomet,
Kai sutinki minioj
Išalkusį ir drovų...
2024 05 26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-05-31 19:11:15
Visaip būna – natūralu. Jei sutiksi besišypsantį, tai neapsaugos nuo susitikimo su paniurėliu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2024-05-30 15:19:28
AČIŪ už tuos, kas ateina, nueina,
Kas sustoja trumpam ar šalia pasilieka...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-05-27 12:47:29
Rimtas pamąstymas, tačiau būna ir taip:
Gyvenimas - toks sudėtingas reiškinys,
Eini šypsaisi, bet savęs nedalini.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2024-05-27 08:12:44
Būna, tylėjime
Sutalpini tiek žodžių!
Juos ištari tuomet,
Kai sutinki minioj
Išalkusį ir drovų...
Tikrai taip būna