Visą dieną nuo pat ryto
Vėjas pūtė, lapai krito,
Žaidė jie smagiai su vėju
Iki vakaras atėjo.
 
Gulė margos lapų šūsnys
Lyg spalvoto sniego pusnys,
Lyg nutūpę būt drugiai.
Ženkit tyliai, atsargiai.
 
Sniegas juos vėliau užpustė,
Siautė pūgos šaltos, rūsčios,
Bet atėjo žiemai galas –
Telkšo iš to sniego... balos.           
 
Nebeliko sniego sargo,
Bunda medžiai iš letargo.                
Apsisuko metų ratas,
Žaliems lapams – džiugus metas.