Mes esam, būsim amžinai jauni
Ir veidrodžiai visi – tikri melagiai,
Po kauke slepiasi jausmai tikri
Ir jie tokie gyvi, spalvom aptekę.
 
Ir spalvos tokios ryškios, sodrios –
Gautųsi paveikslas nuostabus,
Toks visko pilnas gyvenimo sodas –
 Džiaugsmo, ašarų, meilės bučinių.
 
Taip, ne vienąkart įsimylėjom,
Kiekvienas kartas buvo kitoksai.
Savo jaunyste, grožiu spindėjom,
Spalvų paletėje skleidėsi jausmai.
 
Kaip gera juos regėt ir prisiminti
Ir prisiliesti prie dar jaunos širdies.
Tiek džiaugsmo, meilės sutalpinta,
Kad jų užtenka nuo gimimo iki mirties.