Tu nešiesi išsekusią
paukštę.
Dar glaudi ją arčiau, 
glėbi rankomis ir širdimi.
Tu norėtum paleist ją aukštyn. 
O ji virpa. Tavimi nepasitiki.
Ir savimi.
Nesušyla.  
Prie tavęs neprijunka. 

Ir prie dangaus.

Nežinia,
ar pavyks išslaugyt tau tą
paukštę.
Ar tik kalbinsi, glausi
arčiau.
Prijaukinsi? 
Nurims ji?
Tikėsi.
Ir gal dviese bus jums 
šilčiau.