Kitam krante – projekcija į naktį lėtą:
Piešei šviesa, atskiesdamas tamsa.
Tai buvo kiek poetiška. Mylėta. Nutylėta.
Kas buvo – buvo... Liko kas yra – tiesa.

Jei ko nebuvo – reiškia, nereikėjo.
Kai žodžių cukrų pavertėm druska,
Į veidus pūtė priešpriešinis vėjas...
Sužvarbo atsisveikinimui ištiesta ranka.