Žemė pramogauja taip keistai,
debesis už virvučių pasirišus,
po kiemą skraidina nuo ryto. 
Juodus.
Virvutės tiesios, raiškios.
Aiškios tokios, įsitempusios – stygos.
Debesys sprūstų mustangais
laukiniais. 
Kaip mintys.

Paleidžia... Tyčia?
Ar nepavyko tik išlaikyti?
Nulėkė, kaip palaidūnai į kairę ir dešinę –
debesys.
Kaip palaidūnės – į kairę ir dešinę – 
mintys.
Tas mėlynumas po lietaus.
Išsilakstęs.