Suskilo naktinis dangus
Ir papylė daugybę žiedų,
Baltų, baltutėlių žiedų
Į žemę – gegužės rytą...
Sutrūko tylus virpesys
Ir išbarstė gausybę garsų,
Džiugių džiugiausių garsų
Į žemę – skambantį rytą...
Pravirko užgimęs žmogus,
Mažas, mažytis žmogus
Tarp baltų, balčiausių žiedų.
Į žemę – auštantį rytą.
Ir nušvito laiminga mama,
Pati laimingiausia mama.
Ir užtekėjo viltis
Šviesi, šviesiausia viltis
Ir užtekėjo į žemę – gegužės rytą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2024-05-11 12:26:38
Labai sujaudino šios eilės. Jautriai susieji: "Sutrūko tylus virpesys
Ir išbarstė gausybę garsų, "
Pavasaris, atbudimas ir gimimas sujaudino dar ir todėl, kad tarp žiedų kadais radau dukrą ir sūnų.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2024-05-08 15:37:31
Džiugus pasveikinimas, nuosekliai pasakojama.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-05-06 10:03:38
Kaip žiedo gimimas taip ir žmogaus, kaip žydėjimo grožis, taip ir gimimo džiaugsmas iki dangaus, vilties užtekėjimas… taip žaviai ir įtaigiai visa apjungia, jautriai iškilni lyrika.