Santrauka:
Neseniai teko matyti Alytaus krašte arimo šventę,
žagrę traukė arkliai! Gražu žiūrėti...
Taip atsirado šis vaizdelis.
O Dzūkijoje – žagrelėm aria
Su vagos gražiausios pavyzdžiais!
Traukia sarčiai, juodbėriai žagrelę –
Žemdirbiai tradicijos nekeis.
Tai, kas buvo, kas gražu – jiems tinka,
Juk artojai aria ne basi!
Ir arkliai surado šeimininką,
O gyvą arklį – matę ne visi...
Ir matuoja prie vagos pritūpę:
Ar tiesi ji? Ar ne per giliai?
Varžytuvės čia... ir geras ūpas –
Džiaugiasi artojai ir arkliai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2024-05-02 22:24:51
Mačiau tą reportažą - gražu! Ir vaikai prie žagrės!
Bet kiek tų artojų belikę, kad ir varžytuvėms…
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2024-04-29 19:34:24
Vaizdas 1920m. laikotarpio. Šauniai parašyta!
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2024-04-29 18:53:35
Ir aš pasidžiaugiau: juodbėrėliais, vagelėmis, žagrelėmis ir eiliuotu žodeliu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-04-29 15:46:34
Toks eiliuotas reportažas. Šiame amžiuje žagrelėm aria... sunku patikėti, bet priminti tradiciją – visad prasminga.