Mamyte, aš tave menu
Betiesiančią staltiesę baltą,
Ir pusryčių tokių skanių
Pradėt gaminti net neverta.
Tavasis žvilgsnis glostė veidus –
Meilė spindėjo rudose akyse –
Gyvent laimingai visiems leidai –
Svarbu, širdis ką pasakys...
O ji kalbėjo ir kalbėjo,
Kai glostei mūsų švelnius plaukus,
Meilė gyvenimu skubėjo
Patekt įprasminta, truputį palaukus.
Meteliai bėgo – tu, mama, nesikeitei –
Glamonių, šypsenos neužtušuoja laikas –
Nebuvo nė dienos, kad tu mūs neprisilietei
Švelniu žodžiu, tyru žvilgsniu – tai mano vaikas...
...........................................................................
Paimt už rankų būtų didi laimė,
Parodyt proanūkės žavų žvilgsnį...
Gyvenimu keliauja mano vaikai – palaima,
O tavo apkabinimus jaučiu kiekvieną mirksnį...