Mačiau, kaip ledspiros po kiemą šokinėjo,
Bet grįžo sniegas po perkūno pirmo.
Nuliūdę rymo skubantys sėjėjai –
Tiek daug plazdėjo, tiek mažai padirbo.
Žiema ant tulpių, ant gležnų žolynų
Ir ant perėt nutūpusios gandrienės.
Ledėkai glamžo stingstantį purvyną,
Iš po naktes sunku pažinti kiemą.
Sunku suprasti, koks dabar sezonas.
Ne nuostabu, kad sveikata sutrinka.
Prie pečiaus glaustosi sužvarbęs kūno šonas.
Koks čia pavasaris? Už lango kąsniais sninga.