Vėdrynai vėdrynai, palaukių vėdrynai,
Iš kur taip anksti atskubėjot?
Kur žolės žaliavo – margiausi gėlynai.
Koks vėjas nakčia jus pasėjo?
 
Tik naktys dar šaltos, balandis klastingas,
Pažerti juk gali ir sniego.
Verks mažas žiedelis nuo šalčio sustingęs,
Netikėtai pabalusioj pievoj.
 
Bet gera matyti, lyg tikrą stebuklą,
Kaip dovaną šalto balandžio,
Vėdryno žiedelį, geltoną ir kuklų,
Tarp medžių Nevėžio pakrantėj.