Išeina mano metai,
Taip trumpai paviešėję.
Išeisiu — paliksiu, kas ne mano,
Nes savo nieko žemėj toj
Aš neturėjau.
Išseko, numelioruota metų, —
Gyvenimo upė;
Su liūdesiu žiūriu į jos pradžią;
Man skirtą laiką suskaičiuoja gegutė,
Primindama:
„Tu čia tik svečias,
Laikas baigti jau viešėti.
Laikas pasitraukt nuo vaišių stalo“
Na, ir išeisiu.
Neprašykit pasilikti.
Išeisiu, kaip išeina juokdarys, —
Kurį išvarė nuogasis karalius.