Tikiuosi, kad jauti glėby visus gausius žydėjimus,
Kurie ištiko mudu per gyvenimą.
Lai pilką valandą tau bus tas pats, kur ėjome –
Nektaras varva ir abu jį semiame.
Tikiuosi, tu jauti, kaip gomurys nuo soties peršti,
Girdi, kaip darniai dūzgia mūsų tvinksnių ritmas.
Sustoja laikas, atsidaro erdvės
Ir kaip stebuklas – užgimimo riksmas.
Tikiuosi, brangini visus virpėjimus, trupėjimus,
Į sapną paryčio kaip kupare sudėjęs.
Lai pilką valandą tau bus tas pats, kur ėjome –
Mes viens dėl kito nuostabiai žydėjome.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-04-14 10:12:05
Žydėjimai kartojasi, kartais iš skausmo, kartais iš džiaugsmo.
Sustoja laikas, atsidaro erdvės
Ir kaip stebuklas – užgimimo riksmas.
Tik per skausmingas patirtis į užgimimo džiaugsmą, vertinimą kas buvo geriausia, čia – kaip metų sušvitimas, gražiausias, brandžiausias linkėjimas „tą pilką valandą“… ir padėka.
Žavi nuoseklus kalbėjimas, svarus žodis, nepaprastai stiprus jausmas eilėse, kaip visad, išbaigta mintis. Ačiū.