Einu alėja, visa pasitempus,
išsitiesus, nuo vėjo ir saulės skambanti
styga.
Akys spindi jaunatve, plačiai
atmerkta.
Imkit ir skaitykit, aš nauja
knyga.
Vitrinose švarkai ir suknelės, ir manekenai
švyti.
Man net pavydi.
Ir siluetas – sukumpęs, į kuprą sustumtas,
šešėlis
mane įkyriai
lydi.
Vitrina gyvenimo vis siūlo
teisybę.
Nenoriu priimti.
“I win?”*
Išsitiesiu staiga – jei galit, prašau,
pamatykit – styga.
Arba, kaip norit.
Dzin.
*Aš laimiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-04-13 08:57:26
Čia tiek pavasario – to vidinio atbudimo, spindinčios jaunatvės, vedančios į priekį, net įkvepia:)
Vitrina gyvenimo vis siūlo
teisybę – labai gera, ryški priešprieša pamąstyti, kas svarbiau… Grakšti satyra, galėtų būti kategorijoje Jausmai – Satyra.