Prieš rytmetį procesija išeina iš būtų sapnų
Ir užsidaro vartai sudėvėto laiko.
Bandau suprasti – gyvenau ar gyvenu?
Kodėl vaiduokliai man kas naktį vaipos?
Ko neišsiveda? Ko apvelka tyla?
Keliuos iš guolio ir bandau pabusti.
Tikslai atšipo. Teks juos pagaląst,
Kažkaip kinkytis į bedugnę buitį,
Kad ant voratinklio kabočiau lig nakties,
Iki procesija vėl susirinks šaipytis,
Dangus prinokęs kol nebepakvies
Atskirt kritimas jau ar dar užtrukęs skrydis?..