O dangaus vaiski žydryne,
Kaip apglėbti man tave?
Apkabinčiau visą žemę
Ir sugerčiau į save.
Saulės spindulį pagausiu
Ir priglausiu prie širdies
Dieve, gera, kaip man gera!
Nėra buvę taip išties.
Nusakyti žemės grožio
Neužtenka žodžių man.
Tad nurimstu ir nutylu,
Tampu miręs aš trumpam.
Prisikelti aš galėsiu
Tą akimirką, kai Tu
Prisiliesi vėjo gūsiu
Ir keliausime kartu.