Papuoliau į žiedlapių pūgą, –
Raukšlelės senatvės prajuko,
Savotiškai grožį ji mato,
Metus, tarsi rasą, nukratė, –

Balsingosios trenkia kapelos,
Dangus – giliai mėlynai gėlas
Ir gandras įterptas į spalvą,
Sugrįžėlis perskridęs kalnus,

Plačiu mostu žvilgsnį palyti, –
Smagia ristele kiemu ritas, –
Dievuli, Dievuli, kiek laimės
Tu prikrėtei į skreitus kaimo,

Gatvelės žaliai, žaliai žalios, –
Ir lenkiasi Viešpaties valiai,
Dėkoja už dieną, už vakarą,
Už šelmį bernioką – Pavasarį.