Ir vėl pavasaris,
Vėl paukščių viešbutis duris atvėrė.
Kas gi į jį atskris?
Kieno aidės per mišką skambios trelės?
 
Galbūt strazdelis, gal varnėnas,
O gal suskubs genys?
Puikus jis meistras, gyvent pradėjęs,
Greit tvarką padarys.
 
Gi viešbuti tikrai puikus –
Penkių žvaigždučių,
Prie tvirto ąžuolo šakų
Sukaltas iš lentučių.
 
Žemiau žibučių laukas,
Lazdynų žirginėliai.
Vaikai svetelių laukia,
Kur „viešbutį“ įkėlė.