Šįkart dalinsiu savo dieną.
Nė kiek nesigailėdama ir 
dosniai.
Ir saujomis pilnom.
Tą rytą, pilkas akis menkai pramerkusį,  
įteiksiu tylai.
Tegu sau ilsisi šalnos ramybėje, anksti pražilęs. 
Taikoj
su savimi ir vieversio giesme.

Vidurdienis teks 
svetimiems. 
Visai negaila, tegu tik turi
sau. 

Vienatvei vakarą paliksiu.
Ne vienišumui, ne,
o tai pilnai vienystei, 
kai išdalindamas kitiems,
palieki šeimininku.