Pokalbis



Pasisėmiau
Šaltinio gaivos.
Akmenėliais sruvena vanduo
Tiesiai į širdį.
Atvėsina.
Džiaugiuosi, kad
Ugnis prigesinta.
Čiulba paukščiai,
Juda sraigės namelis
Per samanų kupstą,
Mėlynuoja
Žibutės kraštai.
Kovo dangus
Meldžiasi rytui.
Aš - Jam.
Šis pokalbis -
Girios grožiui,
Tekančiam vandeniui,
Žmonėms, kuriuos
Seniai sutikau
Ir dar sutiksiu...
Aš soti...
Ryto garsais,
Šaltu vandens gurkšniu,
Šiltu tavo akių žvilgsniu.
Apkabino rankos,
Pilnos gervių balsų.
Pasisėmiau
Šaltinio vandens,
Kurį tau nešu.


 
delioren

2024-03-24 17:47:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-03-25 15:10:11

Kiek gražių metaforų! Rankos, pilnos gervių garsų, kovo dangus meldžiasi rytui… 
Bet žibutės jau subanalėjo. Gal tik man?
 

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2024-03-25 10:51:18

Ką pasakyti - pavasaris...atsibudo gamta ir jausmai,o šaltinis net
ir žiemą nemiega. Dalinkitės jo vandeniu, o su skaitytojais - pozityvu.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2024-03-25 10:22:36

Jaukus pokalbis.